Daugiau apie mane

Šiaip nėra paprasta įdomiai papasakoti-parašyti apie save.

Iki 19 metų ir net pradėjęs studijuoti, visiškai nežinojau, ko noriu. Nei iš gyvenimo, nei iš savęs. Buvau visiškai, absoliučiai, viskame pasimetęs vyrukas. Ir neturintis (labiau nežinantis, kad turi) vidinio stuburo. Plius, visko labai bijantis.

Prasidėjus studijoms (Turizmo vadyba), iš mamos per savo 20 gimtadienį gavau knygą Og Mandino "Sėkmės universitetas". Taip, eilinė motyvacinė, popsinė knyga. Tuo metu aš taip negalvojau apie ją. Ir man ji atrodė WOW kokia nereali, įkvepianti knyga. Dabar neatsimenu apie ką ji :D

Tada, tam pačiam pirmam kurse, į mano rankas patenka kita knyga - Steve Chandler "101 savimotyvacijos būdas". Ir šita knyga tampa kertine knyga man. Jeigu ankstesnė knyga mane įkvėpė, tai šitos knygos dėka pradėjau darytis sąrašą visko, ko aš bijau. Viską, kas mane gyvenime gąsdina ir ką tiesiog galbūt norėčiau, nu bet blemba, bijau daryti. Dėl milijono skirtinų priežasčių.

Pasidaręs sąrašą pradėjau save ne tik klausinėti įvairiais klausimais, bet ir provokuoti. Ir tada visiškai netyčia radau kitą knygą, Simon Sinek "Pradėkime nuo klausimo KODĖL?".

Ir nuo tada pradėjau intensyviai save "tardyti" įvairiausiais klausimais apie gyvenimą ir patį save. Visokiais egzistenciniais bei filosofiniais klausimais. Tuo pačiu, tų pačių klausimų klausinėjau ir aplinkinių. Tik nesupratau, kad tai, kas kelia pasimėgavimą man - juos užknisa :D juk ne visi galvoja apie tuos pačius klausimus ir ne visi nori rasti į juos atsakymus. Nes tie klausimai sunkūs.

Taip besielgdamas, nesąmoningai ir sąmoningai, dariau sau ir kitiems (neprašytas) koučingą. Buvo netiesioginės koučingo sesijos.

Dabar, turint galvoje visą šitą mano kontekstą, pridėsiu tai, kad visą laiką, nuolat galvojau: aš noriu būti mylimos veiklos specialistas. Tikras, profesionalus, specialistas.

Tik absoliuč nesupratau kokios.

Pradėjęs kurti santykius, supratau, jog man labai patinka psichologija. Užsimaniau studijuoti ir tapti psichoterapeutu.

Ir čia mane "ištiko" realybė. Išsiaiškinau, jog psichologijos studijoms būtinas matematikos egzaminas, kurio aš neturiu. Taigi pradėjau lankyti matematikos pamokas, palankiau 3-4 mėn ir nustojau. Man tiesiog per sunku buvo.

Tuo metu mačiau labai daug ICF koučingo reklamų per FB. Kadangi viskas buvo artima ir tai arčiausiai psichologijos - iškart užsiregistravau mokymams. Ir iškart supratau, kad va, pagaliau, dabar TAPSIU SERTIFIKUOTU KOUČINGO SPECIALISTU. Ir man pavyko.